Ievos Simonaitytės 2 knygų rinkinys: Aukštujų Šimonių likimas + Vilius Karalius + nemokamas atvežimas! | knygos.lt

Aprašymas

Ieva Simonaitytė (1897–1978) kūryboje daugiausia pasakojo apie Klaipėdos krašto ir Mažosios Lietuvos žmonių likimą. Išgarsėjo romanu „Aukštujų Šimonių likimas“ (1935), už kurį pelnė tuo metu tik ką įsteigtą Lietuvos valstybinę literatūros premiją. Dviejų dalių romanas „Vilius Karalius“ laikomas reikšmingiausiu jos kūriniu.

Laikas lietuvių literatūrai – šiuolaikiško dizaino knygų kolekcija, skaitytojus kviečianti atrasti reikšmingiausius XX amžiaus rašytojus ir mėgautis jų kūriniais, tapusiais lietuvių literatūros klasika. Puikus pasirinkimas moksleiviams ir visiems, ieškantiems laiko bei daugybės skaitytojų patikrintų knygų.

Aukštujų Šimonių likimas

Romanas „Aukštujų Šimonių likimas“ – tai Mažosios Lietuvos buities, papročių, tradicijų metraštis, kur šio krašto istorija parodyta per tragišką vienos giminės kartų likimą.

Pradėdama pasakojimą apie išnykusią praeitį, rašytoja Ieva Simonaitytė skaitytoją nukelia į XVIII amžių, plačiau aprašydama vieną svarbų įvykį – 1790–1711 metų marą, nusiaubusį Mažąją Lietuvą, nusinešusį šimtus gyvybių ir nulėmusį tolesnį pagrindinių romanų veikėjų Šimonių gyvenimą. Garbinti bajorai Šimoniai pamažu tampa būrais, atskleidžiamas jų tautinės ir moralinės savimonės smukimas nenumaldomai bėgant laikui.

Laikas bėga, metai banguoja lyg jūrės tolyn ir tolyn: ar į krantą – užuomaršą, kur sudūžta ir išnyksta lyg putojančios bangos ir niekas jų daugiau nebemini; ar daužosi į uolas – grūmojantį likimą.

Vilius Karalius

Dvidešimt metų rašytas „Vilius Karalius“ – daugiaplanis psichologinis romanas, kuriame įtaigiai vaizduojamos žmonių dvasios būsenos ir virsmai. Kelių kartų turtingos Mažosios Lietuvos giminės – Karalių – pakilimų ir nuopuolių istorijoje skleidžiasi šeimos santykiai, patriarchalinės šeimos santvarkos irimas, valstiečių buitis ir įtampa tarp skirtingų kultūrų – lietuvių ir vokiečių.

Pasakojimo centre atsiduria Vilius Karalius ir jo moterys. Nuo vaikystės išdidus Vilius po tėvo mirties tampa namų ir stambaus ūkio šeimininku. Jis trokšta atsiriboti nuo senųjų giminės vertybių taip piktindamas savo motiną, siekia tik šlovės, pinigų ir moterų. Vedęs gražuolę, bet neturtingą Grėtę, nenurimsta. Deja, dideli troškimai, kurių beatodairiškai vaikosi, veda į pražūtį... Bet šeimos gyvenimas nesibaigia.

Metai bėga, virsta amžiais, ir toks trumpas atrodo laikas – nuo vakar iki šiandien. Bet šičia tik momentas, gal sekundė, dvi, kaip juodu stovi vienas prieš kitą, o tai atrodo amžinybė. Kiekvienas su savo našta, kiekvienas su savo kerštu, kiekvienas spaudžiamas savo gėdos, gnybiamas savo kaltės.